Lietuvos
Rusų dramos teatras

73 sezonas

Prisimenant režisierių Eduardą Mitnickį

Mitnickij04 photo D2.Matvejev

 

Mirus režisieriui, Kijevo akademinio dramos ir komedijos teatro „Ant kairiojo Dniepro kranto“ įsteigėjui ir vadovui Eduardui Mitnickiui (1931 08 04 – 2018 10 31), Lietuvos rusų dramos teatras (LRDT) reiškia užuojautą velionio giminėms ir artimiesiems, visiems, kam teko dirbti ir bendrauti su šiuo iškiliu scenos menininku. Būdamas aukštos klasės profesionalas ir talentingas teatro režisierius, jis paliko svarų indėlį ir LRDT kūrybinėje istorijoje. Režisierius čia pastatė spektaklius: I. Franko „Pavogta laimė“ (1987), „Penki pūdai meilės“ (pagal A. Čechovo pjesę „Žuvėdra“, 1997), L. Tolstojaus „Gyvasis negyvėlis“ (2003) ir „Ana Karenina“ (2005). Pastarasis spektaklis iki šiol yra vaidinamas LRDT repertuare.

Aktorė Anžela Bizunovič, spektaklyje „Ana Karenina“ sukūrusi pagrindinį vaidmenį, ypač šiltai ir su dėkingumu prisimena savo kūrybinį bendradarbiavimą su režisieriumi E. Mitnickiu: „Manau, kad tai buvo mano ypatinga sėkmė, jog likimas man lėmė savo kūrybiniam kelyje sutikti šį režisierių. Neperlenkčiau lazdos teigdama, kad patikėdamas man Anos Kareninos vaidmenį jis sukūrė mane kaip aktorę. Būti jo kūrybos „žaizdre“ – tai labai vertinga patirtis. Netgi susimąstydavau, ko gi aš mokiausi iki tol? Jis suteikė man labai vertingą meninės mokyklos pojūtį. Buvo itin subtilus, taktiškas, ir tekdavo išgyventi gėdos jausmą, jeigu nepavykdavo padaryti kažką taip, kaip jis liepdavo. Mano personažo išgyvenimus jis aiškindavo labai suprantamai ir aiškiai. Jis viską puikiai išmanydavo apie kiekvieno personažo jausmus. Tas vaidmuo man iki šiol yra labai reikšmingas. Laikas eina, aktoriai keičiasi, ir viskas sulaukia savo pabaigos. Bet ir spektaklį „Ana Karenina“, ir savo pagrindinį vaidmenį jame, ir Eduardo Mitnickio režisūrą aš visuomet prisiminsiu su meilė ir dėkingumu.“

Lietuvos teatro žvaigždė Eglė Gabrėnaitė taip pat labai šiltai prisimena savo kūrybinį bendradarbiavimą su E. Mitnickiu. Jai nebūnant LRDT trupės aktore, jis tuomet jai patikėjo pagrindinį Arkadinos vaidmenį spektaklyje „Penki pūdai meilės“ pagal Antono Čechovo pjesę „Žuvėdra“: „Mūsų bendravimas buvo tiesiog nuostabus. Viskas prasidėjo nuo to, kad jam pasiūliau dvi jaunas aktores, mano mokines, suvaidinti Niną Zarečnają jo spektaklyje. Viena iš jų – Dovilė Šilkaitytė – vėliau suvaidino šį personažą. Atėjau į teatrą, ir pamačiau senyvą, labai inteligentišką vyrą su gražia žila ševeliūra. Pasikalbėjome, aš jį supažindinau su savo mokinėmis ir nuėjau į bufetą gerti kavos ir laukti, kuo visa tai baigsis. Staiga bufete pasirodo tuometinis teatro vadovas Linas Marius Zaikauskas ir sako man, kad režisierius nori su manimi pakalbėti atskirai. Pasiėmusi kavos puodelį grįžau, ir jis man pareiškė norįs, kad suvaidinčiau Arkadiną. „Ne, ką Jūs!“ – pasakiau. – Jokiu būdu!“ Ir palikau netekusį amo režisierių vieną. Atsisakiau, nes iki tol jau turėjau labai nelengvą vaidybos rusų teatre rusų kalba patirtį. Vis dėlto esu lietuvių teatro artistė. Bet teatro vadovas man vėl paskambino, kad ateičiau bent jau pasikalbėti su režisieriumi. Taip po truputį jis mane prisiviliojo. Taip pat mane agitavo kolegos artistai – Artiomas Inozemcevas ir Vladimiras Jefremovas. Jie taip pat vaidino šiame spektaklyje. Darbas nebuvo lengvas, režisierius daug ką pakeitė Čechovo tekste. Bet dabar aš prisimenu tą darbą su ypatingą meile ir dėkingumu režisieriui“. Už Arkadinos vaidmenį LRDT spektaklyje „Penki pūdai meilės“ 1997 m. Eglė Gabrėnaitė pelnė Vilniaus moterų draugijos garbės apdovanojimą.

LRDT informacija

Foto: © Dmitrijus Matvejevas