Lietuvos
Rusų dramos teatras

75 sezonas

G. Ivanausko choreografija „Kalniuke“ – lyg mažas vilties blyksnis

Lietuvos rusų dramos teatro (LRDT) spektakliui „Kalniukas“ pagal Aleksejaus Žitkovskio pjesę (rež. Lera Surkova) choreografiją sukūrė garsus aktorius, šokėjas ir choreografas, „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Gytis Ivanauskas.

Spektaklyje vaidina ir penki doc. G. Ivanausko studentai iš Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.

Ar spektaklyje „Kalniukas“ daugiau juoko, ar ašarų?
Man regis, šiame spektaklyje yra rastas labai geras humoro ir dramos balansas, kuris leidžia žiūrovui ir atsipalaiduoti, ir kartu išgirsti rimtas to meto ar tų šalių aktualijas.
Kokia frazė Jums labiausiai įsiminė iš šio spektaklio?
Tiesą sakant, spektaklį mačiau tik per premjerą, paskui karantinas pakišo koją, todėl mielai nueisiu jį pasižiūrėt dar kartą, kad prisiminčiau visas genialias frazes, kurios man tuomet įstrigo (šypsosi).
Ar maloniai prisimenate savo vaikystę darželyje, jei jį lankėte?
Nesakyčiau, kad prisiminimai iš darželio buvo labai linksmi... Tuometinėje Tarybų Sąjungoje buvo viskas kitaip. Žmonės mažiau bendravo ir slėpė viską vieni nuo kitų.
Gal pamenate kokį nutikimą savo vaikystės darželyje?
Pamenu, kaip kritau ir atsitrenkiau į vežimėlį, mano pieninis dantis sulindo atgal i dantenas. Mama, atėjusi manęs atsiimti, atnešė man obuoliuką, ir kai jį kandau, tik tada pasimatė kraujas. Auklėtojos net tokio dalyko nesugebėjo pasakyt mamai, kad jos vaikas susižalojo... Labai noriu tikėti, kad dabar darželiuose taip nebėra, bet tokios "žiurkes", kurias kiek utriruotai rodome spektaklyje, vis tiek egzistuoja.
Kas buvo sunkiausia kuriant choreografiją „Kalniukui“?
Man buvo svarbu rasti tinkamus momentus, kad judesys neužgožtų pagrindinių veikėjų, o reikiamose vietose suspindėtų kaip mažas vilties blyksnis.
Kaip vertinate savo studentų debiutą profesionalioje scenoje, spektaklyje rusų kalba?
Šis aktorių kursas išskirtinis tuo, kad judesio ir akrobatikos jie turi žymiai daugiau, negu kitų aktorių kursų studentai. Man atrodo, šiame „Kalniuke“, jie, kaip vienetas, sukūrė stiprų vaidmenį ir labai papildo spektaklį.
Kaip aktoriui tapti ir geru judesio (šokio) meistru?
Reikia tikėti tuo, ką darai, tuomet galima apgauti net akyliausią žiūrovą. Nes juk teatras vienaip ar kitaip ir yra apgavystė (šypsosi).
Kokiais trimis žodžiais apibūdintumėte savo, kaip choreografo, kūrybinį braižą?
Trijų žodžių nepakaks... Kviečiu žiūrovus ateiti į spalio 14 d. spektaklį ir įvertinti.