23/11/21

„Vaikų knygų klubas" Lietuvos rusų dramos teatre

Оlga Velavičiūtė

 

Šį sekmadienį įvyko pirmas „Vaikų knygų klubo" susitikimas Lietuvos rusų dramos teatre, ir tai buvo, och, kaip puiku! Mes skaitėme A. Žvalevskio, J. Pasternak apsakymą „Šekspyras to net nesapnavo". Pasikalbėjome ir apie Šekspyrą, ir apie žygius į teatrą, ir kas įdomiausia, – apie labai skirtingus vienodo elgesio motyvus. Trys moksleivės „Romeo ir Džiuljetos" finale garsiai kvatoja – ir kiekvienos iš jų juoką sukėlė visiškai skirtinga praeitis. O dar yra pasipiktinusi tetulė kaimynė, ir jos vertinimas to, kas vyksta.

 

Apskritai, vaikai labai įdomiai visą tą kamuoliuką išvyniojo. iš pradžių nedrąsiai, žvilgčiodami vienas į kitą, o vėliau vis ryžtingiau ir entuziastingiau.

 

Paskui buvo mano mėgstamiausia dalis, kai kiekvienas ką nors rkomendavo skaitymui, kartu atskleisdamas vidinius mėgstamua tekstus. Ir čia mes vos nepamiršome apie laiką :)))

 

Dėkoju tėvams, kurie leido vaikus į Klubą, teatrui už jaukią salę, organizavimą ir pasitikėjimą! Ir, žinoma, žaviuosi jaunaisiais skaitytojais, kurie skaito tiek daug ir įvairias knygas ir taip dosniai pasiryžę tuo dalintis!

 

Tęsinys bus gruodį. Anonsas pasirodys artimiausiu metu :)))

 

P.S. Kad žinotumėte, kaip nuostabu sėdėti ant minkštų pagalvių be avalynės salėje! Mane apėmė jausmas, kad jos tuštuma – tai bet kokio įsikūnijimo, bet kokio stebuklo, kurio mes užsimanysime, garantas.

 

 

. . . skaityti toliau

14/09/21

ATMINIMO MALDA. Laimės viltys

Marina Vasiljeva

 

Be abejonės, jau iš anksto žinojau, kad spektaklis man patiks! Pirma, dar skaitydama pjesę patyriau stiprias emocijas, verkiau, garsiai juokiausi. Antra, jau pažįstu režisierių ir jo, taip sakant, braižą. Na, ir trečia, nors galbūt tai yra svarbiausia priežastis, – tai mūsų aktoriai! Skaitydama pjesę ir įsivaizduodama mėgstamus aktorius supratau, kad tai bus sukrečiantis spektaklis. Taip ir nutiko. Tai labai liūdna, tragiška pjesė, persmelkta subtiliu ironišku humoru. Tema gili, aktuali ir šiandien, bet nenoriu rašyti apie liūdnus dalykus. Noriu tiesiog išreikšti dėkingumą ir susižavėjimą!

 

Kaip vis tik man patinka spektakliai, kur vaidina beveik visa teatro trupė! Masinės scenos, šokiai suteikia tokį malonumą! Norėjau žiūrėti į kiekvieną atskirai, akys raibo! Visi tokie neįprasti nauji įvaizdžiai. Kai kurių aktorių buvo neįmanoma atpažinti. Valentinas Novopolskis, ką jis išdarinėjo! Tai – tikras cirkas! Labai nustebino. Visiškai naujas įvaizdis, bravo!!!  

 

Viačeslavas Lukjanovas! Žiūrėdama į jo herojų prisiminiau R. Gamzatovo eiles:

Esu laimingas: ne beprotis, ne aklas,

Net neturiu ko iš likimo paprašyti.

Ir visgi.

Lai būna žemėje pigesnė duona,

O gyvastis žmogaus brangesnė.

 

Tai tarsi Tevjė žodžiai. Paprastas žmogus, kuris, mano nuomone, yra protingesnis, supratingesnis ir išmintingesnis už visus tuos „išminčius“, kurie mus moko gyventi. Mylintis, kantrus, geras, stiprus – tikras savo šeimos herojus. Antrą kartą režisierius V. Gurfinkelis skiria Viačeslavui nebejauno žmogaus vaidmenį. Ir vėl jis atrodo labai harmoningai ir natūraliai. Jo veide yra ramybė, balse yra „žemė“ ir yra geros akys, kupinos ir skausmo, ir džiaugsmo, ir ašarų! (Beje, lūžęs pirštas buvo labai tinkamas). O kokiomis akimis jis žiūrėjo į savo anūkėlę! Labai tikroviškai! Prisimenu, juk anksčiau esu rašiusi, kad Viačeslavui labai tinka niekšų ir perėjūnų vaidmenys, ir kad jo akys visada juokiasi. Rodos, jame yra visko!

 

Ačiū VISIEMS už šią laimę, jūs – burtininkai! Mergaitės – šaunuolės! Berniukas smuikininkas – super! Žąsinas – gražuolis!

 

Prisimenu spektaklį ir ilgiuosi. Bravo!!!

 

D. Matvejevo nuotrauka

 

 

 

 

. . . skaityti toliau

Mums svarbi Tavo nuomonė apie teatrą, mūsų spektaklius, čia kuriančius menininkus! Siųsk savo atsiliepimus, kritiką arba komplimentus tau patogiu formatu - audio, video arba tiesiog tekstu el.paštu ingrida.ragelskiene@rusudrama.lt ir mes patalpinsime juos šioje rubrikoje.