.jpg)
ZOIKOS BUTAS
20
/04
šeštadienis
18:30
21
/04
sekmadienis
18:30
Kūrybinė grupė
Režisierius – Rolandas Atkočiūnas
Scenografas – Mārtiņš Vilkārsis (Latvija)
Kostiumų dailininkė – Jolanta Rimkutė
Kompozitorius – Giedrius Puskunigis
Šviesų dailininkas – Igor Kapustin (Estija)
Choreografė – Leokadija Dabužinskaitė
Režisieriaus padėjėja – Nadežda Pereverzeva
Režisieriaus asistentė – Jevgenija Rusakova
ZOIKOS BUTAS ZOIKOS BUTAS ZOIKOS BUTAS ZOIKOS BUTAS ZOIKOS BUTAS ZOIKOS BUTAS
1925-aisiais Michailo Bulgakovo parašyta pjesė „Zoikos butas“ pasakoja apie žavingą avantiūristę Zoją Pelc, įnirtingai kuriančią pabėgimo iš sovietinės Rusijos planus. Tačiau tai – ilgas ir sudėtingas procesas, todėl tenka gudrumu kovoti už būvį. Kai kyšiai nebepadeda ir Zojai dėl neva per didelio gyvenamojo ploto ima grėsti svetimų žmonių įkeldinimas, ji savo bute įkuria fiktyvią siuvyklą, o iš tikrųjų – pasimatymų namus. Zojos verslas tiesiog klesti, bet absurdiška, rūsti ir komiška sovietmečio realybė pradeda veržtis pro visas Zoikos buto duris.
Pasak spektaklio režisieriaus Rolando Atkočiūno, Bulgakovas neva rašė satyrą, bet iš tiesų „Zoikos butas“ – gryna dokumentika. Pjesėje tvyro laikinumo nuojauta – niekas čia nežino, kada išgirs beldimą į duris, o su juo ir nuosprendį – „tavo laikas baigėsi“. Svarbiausia čia – skausmingas praėjusio laiko ilgesys. Mane jaudina, kaip visa tai išgyvena patekusieji į šią mėsmalę. Kuomet žmogų, tarsi medį, išrauna su šaknimis iš jo gimtos dirvos, iš įprasto kraštovaizdžio.
„Zoikos buto“ kūrybinei komandai pavyko atkurti autentišką tų laikų dvasią. Žymus latvių scenografas Martinas Vilkarsis scenoje įkurdino įspūdingų gabaritų retro stiliaus interjerą. „Zoikos buto“ kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė sukūrė apie 60 tarpukarį menančių ekstravagantiškų kostiumų, o judėti pašėlusiu fokstroto ritmu aktorius užvedė kompozitorius Giedrius Puskunigis.
„Nieko nuostabaus, kad našlę Zoją Pelc vaidina neprilygstamoji Inga Maškarina – kam gi daugiau režisierius galėjo skirti šį vaidmenį, jei ne šiai aristokratiškos sceninės prigimties, santūriai ir kartu aistringai aktorei? Ak, kaip jai dera prašmatnieji Jolantos Rimkutės tualetai, kokia natūrali manierų elegancija ir rafinuotumas!“ (Ramunė Balevičiūtė)
///
Michailas Bulgakovas (1891–1940) – rusų rašytojas, dramaturgas, teatro režisierius, kritikas ir medikas. Žymiausias M. Bulgakovo kūrinys – romanas „Meistras ir Margarita“. Rašytojo kūryboje atskleidžiamas tragiškas menininko likimas totalitarinėje visuomenėje, plėtojama gėrio ir blogio priešpriešos tema, pabrėžiama žmogaus istorinė ir moralinė atsakomybė. Dėl aštrios sovietinės santvarkos kritikos rašytojas kelis kartus buvo tardomas, jo kūriniai nebespausdinti, pjeses atsisakė statyti teatrai. 1930 m. M. Bulgakovas parašė laišką Stalinui, kuriame prašė arba leisti išvykti iš SSRS, arba suteikti galimybę užsidirbti išgyvenimui. Rašytojui leista įsidarbinti Maskvos Akademiniame dramos teatre režisieriaus asistentu. Iki M. Bulgakovo mirties 1940 m. jo knygos nebuvo spausdinamos. Vilniaus senajame teatre buvo pastatyti spektakliai pagal M. Bulgakovo kūrinius: „Bėgimas“, rež. J. Chigerovič (1967), „Meistras ir Margarita“, rež. R. Viktiuk (1988), „Šuns širdis“, rež. A. Čerpin (2005).
Rolandas Atkočiūnas (g. 1961 m.) – teatro režisierius. 1990 m. baigė Maskvos Boriso Ščiukino valstybinį teatro institutą. 1992 m. įkūrė Kauno mažąjį teatrą, čia dvejus metus dirbo meno vadovu. Nuo 1994-ųjų dirbo Šiaulių dramos teatre (režisierius, meno vadovas, teatro vadovas). 2005–2008 m. dirbo Liepojos (Latvija) dramos teatre (režisierius, meno vadovas). R. Atkočiūnas kūryboje orientuojasi į socialinio, politinio teatro ištakas, domisi šiuolaikinės bei XX a. moderniosios dramaturgijos scenine interpretacija, gilinasi į aštrias, šiuolaikiniam sociumui aktualias temas.
Perspėjame, kad spektaklio metu aktoriai rūko.
Spektaklis rodomas rusų kalba su lietuviškais titrais
Dmitrijau Matvejevo nuotraukos
Spektaklyje vaidina
Zoja Denisovna Pelc, našlė – Inga Maškarina
Pavelas Fiodorovičius Oboljaninovas – Aleksandr Agarkov
Aleksandras Tarasovičius Ametistovas, administratorius – Valentin Kirejev
Maniuša, Zojos tarnaitė – Juliana Volodko / Jevgenija Karpikova
Anisimas Zotikovičius Aleliuja, namų komiteto pirmininkas – Dmitrij Denisiuk
Gan-Dza-Linas arba Gazolinas, kinų tautybės persona – Vladimir Serov
Cherubinas, kinų tautybės persona – Aleksandr Kanajev
Ala Vadimovna – Jevgenija Rusakova / Jevgenija Gladij
Borisas Semionovičius Gus-Remontnas, komercijos direktorius – Sergej Zinovjev
Lizutė – Aleksandra Metalnikova
Mymra – Larisa Popova
Madam Ivanova – Vera Stasenia
Roberas, advokatų kolegijos narys – Nikolaj Antonov
Poetas – Artur Svorobovič
Miręs Ivano Vasiljevičiaus kūnas – Jurij Ščiuckij
Agnesė Ferapontovna – Anžela Bizunovič
Rūkytojas – Artūras Aleksejevas
Pirmoji dama – Jelena Bogdanovič
Antroji dama – Jelena Juščenko
Trečioji dama – Jevgenija Gladij / Jevgenija Rusakova
Siuvėjos, sukirpėjos: Viačeslav Lukjanov, Artūras Aleksejevas, Telman Ragimov
Pestruchinas; Vanečka; Storulis: Telman Ragimov, Viačeslav Lukjanov, Artūras Aleksejevas
Svečiai; kinai: Jevgenija Gladij, Edita Gončarova, Vidmantas Fijalkauskas, Viačeslav Lukjanov, Jekaterina Makarova, Telman Ragimov, Jevgenija Rusakova
ZOIKOS BUTAS ZOIKOS BUTAS ZOIKOS BUTAS
grįžti atgal