Lietuvos
Rusų dramos teatras

71 sezonas

Valerij Gavrilin

Rusiškas sąsiuvinis

rež. Olga Lapina
  • alt1 val.
  • altrusų k.
  • altvienos dalies muzikinis spektaklis
  • altpremjera - 2015 01 30

Kūrybinė grupė

Režisierė – Olga Lapina
Muzikos vadovas – Artiom Tulčinskij
Akompanuotoja – Alisa Gaižauskaitė
Vokalo parengimas – Rita Mačiliūnaitė
Dailininkė – Renata Valčik
Šviesos dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas
Choreografė – Monika Klimaitė
Stilistė – Karina Leontjeva
Režisierės asistentė – Liubov Timochova

Apie spektaklį

Muzikinis spektaklis pasakoja apie slapčiausius moters sielos subtilumus, likimo tragiškumo nuojautas, vidinio moters pasaulio turtus bei atsivėrimus, amžinojo moteriškumo įprasminimą per kančią ir praregėjimą. Kūrinys skirtas vyresnio amžiaus žiūrovams, suprantantiems ir mėgstantiems muzikos kalbą.

Spektaklio pagrindas – iškilaus rusų kompozitoriaus ir etnomuzikologo Valerijaus Gavrilino (1939–1999) to paties pavadinimo vokalinis dainų ciklas, sukurtas 1964 m. ir pelnęs autoriui garbingus apdovanojimus bei tarptautinę šlovę. Pagal rusų folkloro tekstus sukurtas „Rusiškas sąsiuvinis“ skirtas mecosopranui bei fortepijono akompanimentui. Pasak kompozitoriaus, sukurti šį ciklą jį paskatino jaudinanti istorija apie anksti mirusį paauglį, taip ir nesulaukusį moteriškos meilės potyrio.

Jauna režisierė Olga Lapina šį V.Gavrilino kūrinį realizavo teatro scenoje kartu su keturiolika dainuojančių aktorių moterų, kurioms pritaria fortepijonas. Aštuonios ciklo dainos čia ne tik atliekamos įvairių sudėčių vokalinėse grupėse, bet ir suvaidinamos kaip jaudinančios draminės novelės. Spektaklyje didelis dėmesys skirtas vizualinei estetikai, ją išradingai scenoje sukūrė žymūs šalies menininkai.

***

„Režisierei Olgai Lapinai pavyko surinkti ne tik šaunią kūrybinę komandą, bet ir suvaldyti, interpretuoti folklorinės stilistikos medžiagą taip, kad ji būtų artima ir suprantama šiuolaikiniam žiūrovui. Vis dažniau dabarties moterys išgirsta raginimus atsigręžti į savo instinktyviąją, jausmingąją moterišką prigimtį, atskirti ją nuo Vakarų kultūros primestų įvaizdžių. Ir man atrodo, kad šis spektaklis yra lyg gražus moteriškumo esmės įprasminimas, nes čia moteris vaizduojama visokia – jauna ir sena, stipri (gebanti susiskaldyti malkas) ir kantri (galinti iškęsti šaltą žiemą su stingdančiu ilgesiu širdyje laukiant grįžtant iš jūrų ar karų mylimojo), o kartu neprarandanti jausmingumo, silpnybių ir gebėjimo solidarizuotis su kitomis likimo draugėmis", – rašė kultūros apžvalgininkė Jurga Mandrijauskaitė

„[...] Gavrilino estetizuotos liaudies dainos man tapo dideliu atradimu. Lapina, sudėdama jas į atskiras noveles, atsargiai suvaidindama, palydėdama į viešumą, tų dainų neužstoja [...] Menine kulminacija tampa sodri, dinamiška pirties novelė, kurios ir vienos užtektų jau pasisekusiam spektakliui ar trumpo metro filmui", – rašė kritikė Jūratė Visockaitė

„Archajiškas, ikifeministinės epochos moteriškas pasaulis Rusų dramos teatro spektaklyje skleidžiasi meistriškai subtiliai, vienu metu ir tiksliai, ir švelniai. Galbūt sunkiau suvokiamas vyrams, „Rusiškas sąsiuvinis" galėtų tapti hitu jautrumo ir harmonijos išsiilgusioms moterims", – rašė kritikė Monika Jašinskaitė

Spektaklyje vaidina