Lietuvos
Rusų dramos teatras

71 sezonas

Marius Macevičius

Prakeikta meilė

rež. Agnius Jankevičius
  • alt1 val. 45 min.
  • altrusų k., lietuviški titrai
  • altvienos dalies spektaklis; N-18
  • altpremjera - 2010 03 06

Pagal Pavelo Sanajevo apysaką „Palaidokite mane už grindjuostės".

Artimiausi spektakliai

  • 09 / 04

    Sekmadienis

    18:30

    val.

Kūrybinė grupė

Režisierius – Agnius Jankevičius
Dailininkė – Laura Luišaitytė
Režisieriaus asistentė – Liubov Timochova

Apie spektaklį

Tai – pasakojimas apie graudžiai juokingą vaikystę ir žmonių santykius – pasak spektaklio režisieriaus Agniaus Jankevičiaus – tokius, kokie jie neturėtų būti.

Spektaklis pastatytas šiuolaikinio rusų rašytojo ir kino režisieriaus Pavelo Sanajevo itin daug dėmesio ir diskusijų susilaukusios apysakos „Palaidokite mane už grindjuostės" motyvais. Jo veiksmas nukelia į sovietmetį, į nedidelį šeimos ratą, kur močiutė daugiabučio namo bute prižiūri dukters jai paliktą aštuonmetį anūką Sašą.

Senelė – iš pažiūros tironė ir isterikė – kadaise netekusi sūnaus, imasi kraštutinių anūko priežiūros metodų, bijodama netekti ir jo. Ši baimė verčia ją daryti absurdiškus dalykus. Istorijos pasakotojas – jau suaugęs ir kino režisieriumi tapęs Saša - atrodytų, mažą šeimos dramą atskleidžia po truputį, atidengdamas visą spalvų, psichologijos ir sudėtingų niuansų paletę.

P. Sanajevas – aktorės Jelenos Sanajevos sūnus, liaudies artisto Vsevolodo Sanajevo vaikaitis. Apysaką „Palaidokite mane už grindjuostės" autorius skyrė savo patėviui – garsiam Rusijos aktoriui bei režisieriui Rolanui Bykovui. P. Sanajevo kūrinys – iš dalies autobiografinis. Autentiškus savo vaikystės įvykius autorius pavertė išraiškingu, komiškai absurdišku, tačiau kartu itin sudėtingu kūriniu. Paties autoriaus teigimu, tik parašęs šią apysaką, jis sugebėjo pagaliau atlesti savo močiutei. Pasak spektaklio režisieriaus - maestro Jono Vaitkaus mokinio – Agniaus Jankevičiaus, šeimos paslaptis viešinti kūryboje ir scenoje sugeba tik drąsūs. Tačiau jo teigimu, P. Sanajevo kūrinyje jį labiausiai sudomino ir sužavėjo ne dokumentalumas, bet „laiko ženklai ir gyvenimiška patirtis, kuri apauga žmogų tvirtai, kaip cementas, ir kausto jo tolimesnius poelgius".

Inscenizaciją pagal P. Sanajevo apysaką parašė dramaturgas Marius Macevičius.

„Kūrėjai neaiškina, kas šiame kūrinyje teisus, kas ne. Jiems svarbu apnuoginti gyvą prakeiktos meilės nervą", – teatrologė Daiva Šabasevičienė.

„Ne taip jau dažnai galime pasakyti „Štai, mačiau spektaklį apie paprastus žmones - tokius, kaip mes", – teatro kritikas Ridas Viskauskas.

Spektaklis buvo nominuotas 2011 m. „Auksiniam scenos kryžiui" už geriausią pagrindinio vaidmens aktorę (Inga Maškarina) bei scenografiją ir kostiumus (Laura Luišaitytė).

Profesionalių teatrų festivalyje „Vaidiname žemdirbiams" Rokiškyje 2011 m. spektaklis pelnė žiūrovų prizą bei apdovanojimą už geriausią moters vaidmenį (aktorė I. Maškarina).

2010 m. spektaklis laimėjo režisierės Dalios Tamulevičiūtės vardo profesionalių teatrų festivalio prizus „Geriausias spektaklis" ir „Geriausia aktorė".

Spektaklyje vaidina

Senelė, Nina Antonovna - Inga Maškarina
Saša, jos anūkas, antros klasės moksleivis - Valentin Novopolskij
Aleksandras, suaugęs Saša - Valentinas Krulikovskis
Senelis, Semionas Michailovičius - Vladimir Dorondov
Olia, Sašos mama - Jevgenija Gladij