Lietuvos
Rusų dramos teatras

72 sezonas

Nikolaj Gogol

LOŠĖJAI

rež. Michail Byčkov
  • altspektaklių archyvas
  • altpremjera - 2007 09 21

Muzika: Ennio Morricone, Ray Cooder, Marc Ribot, Andrew Bird, grupės „Belyi ostrog", „Death Brothers", „Friends Of Deen Martin's"

Kūrybinė grupė

Režisierius - Michail Byčkov
Dailininkas - Emil Kapeliuš
Kostiumų dailininkė - Jelena Orlova
Plastikos asistentė - Leokadija Dabužinskaitė
Režisieriaus asistentė - Liubov Timochova
Vokalizių autorius - Nikolaj Morozov

Apie spektaklį

Rusų klasiko kūrinys, kurį režisierius pavertė veik vesternu. Spalvingi, groteskiški personažai, įdomi scenografija, įtaigi muzika ir visai netikėtas finalas.

Spektaklis - X Tarptautinio teatro festivalio „Susitikimai Rusijoje" Kirilo Lavrovo premijos laimėtojas.

Apie spektaklį:

„Kviestinis režisierius iš Rusijos Michailas Byčkovas į Rusų dramos teatro sceną atneša rusišką dvasią, sumišusią su amerikietiško Laukinių vakarų vesterno tradicija ir parodo lošimo aistros užvaldytų Gogolio amžininkų gyvenimą nuo apgaulės iki apgaulės. Ir pasirodo, kad žaidimas kortomis tai ne tik lošimas iš pinigų - tai lošimas iš savo gyvenimo, savo likimo, žaidimas su lemtimi, kurią apsprendžia pikai, kryžiai, čirvai ir būgnai.

Gogolio kūrybai būdingas per tragikomiškumą ir groteską išsakomas moralas. Sutrikusi pusiausvyra tarp gėrio ir blogio išlyginama tamsiosioms jėgoms atlikus teisėjo vaidmenį. Tokias iš pragaro atkeliavusias būtybes galima įžvelgti įspūdingame kortų damų kvartete (Inga Maškarina, Liuda Gnatenko, Jevgenija Rusakova, Vera Stasenia).

Režisierius supriešina lošėjų realybę su mistikos skraiste apgaubtomis kortų damomis, iškilusiomis virš jų minios. Kartu jos ir tarsi nelabosios dvasios apsėdančios lošėjus. Jų spiegiantis dainavimas, klyksmai, šnabždesiai, švokštimas kuria pragarišką ir demonišką Gogoliui artimą atmosferą. Svarbiausias scenografijos (dailininkas Emilis Kapeliušas) akcentas - medinė pastato konstrukcija, pro kurios langus išnyra pavojingai gundantys kortų damų siluetai. Jų atstovavimą kiekvienam iš keturių kortų simbolių/rūšių iliustruoja plaukų spalva ir šukuosenos forma. Grėsmingos vilioklės su kūną varžančiais korsetais įžiebia ir kaitina lošimo aistrą, vos vyrams paėmus kortas į rankas jos ima žaisti jų likimais.

Spektaklio pradžioje migla ir perkūno griausmas pranašauja Ichariovo (Sergejus Zinovjevas) apgavystę. Sustingusia laikysena ir griausmingu balsu bauginantis Vladimiro Serovo kuriamas Aleksejus, tarsi Ichariovui nepavaldaus pasaulio sargas, į kurį jis pasirenka įžengti. Tai tarsi aliuzija į Ichariovo pragarą, į kurį patenka jis, atsidūręs tarp prieš jį susimokusių bendrininkų.

Visa temperamentinga lošėjų minia nuo pat pradžių kontrastuoja su ramiu, santūriu ir savimi pasitikinčiu Ichariovu. Turėdamas Adelaidą Ivanovną jis jaučiasi visiškas savo sėkmės ir likimo valdovas. Tuo tarpu apgavikų minia nenustygsta vietoje, išnaudodama kone visą emocijų amplitudę. Veiksmą įsuka visos lošėjų grupės lyderis Utešitelnas (Aleksandras Agarkovas), kartu per jo diplomatiją ir susikalbėjimą su visais rezgama į akis net nekrentanti apgaulė. Karšto būdo akiniuotis Švochniovas (Dmitrijus Denisiukas) tiesiog negali nesiginčyti. Komiškas jo ir Glovo (Eduardas Murašovas) bendravimas, kai pastarojo pamokymų klausydamas pirmasis neriasi iš kailio rodydamas savo nepasitenkinimą. Lyginant su kitai bendrininkais, santūrumu ir šaltumu išsiskiria Krugelis. Jo vokišką kilmę akcentuoja griežtų formų švarkas - kone karinė uniforma. Kitų veikėjų kostiumai žymiai laisvesni, primenantys vakarietišką kaubojų aprangą (kostiumų dailininkė Jelena Orlova).

Režisierius užduotas greitas spektaklio tempas lemia gyvą ir įdomų reginį scenoje. Scena veja sceną aktoriams laisvai ir žaismingai kuriant savo personažus, veiksmas scenoje virte verda. Spektaklis dinamiškas ir komiškas; demoniškumo ir grotesko įneša gundančių, bet kartu ir grėsmingų kortų damų ansamblis. Aktoriai žaidžia pagal Gogolio diktuojamas taisykles, scenoje vyrauja kraštutinės emocijos. Ištrinama linija tarp realaus ir antgamtiško kortų pasaulio, ir iškyla klausimas ar lošėjai gyvena kortų, ar realiame pasaulyje?

Kaip į sceną pradeda birti smėlis, taip išjudinami sėkmingo apgaule paremto Ichariovo gyvenimo pamatai. Tarsi kortų namelis sugriūna ir medinė scenografijos butaforija Ichariovui suvokiant, kad jis liko apgautojo vietoje. Kaip kortų damos apdovanoja Ichariovą cigaru, lazdele, cilindru ir kt., taip pabaigoje viską iš jo atima. Gogolio personažai atpildo sulaukia iš savo pačių ydų, nubaudžiami savo pačių nuodėmėmis. Su tuo siejasi ir paskutinė scena, susišaukianti su Paskutinio teismo diena, nuodėmių svėrimu, kai tarsi Ichariovo nenaudai nusileidžia svarstykles imituojančios medinės svirtys. Kas gali būti baisiau sukčiui kaip atsidurti apgautojo kailyje? Taip išsisprendžia ir Ichariovo likimas, o svajonės apie gausų laimikį virsta ašaromis prie suskilusios geldos."

Austėja Adomavičiūtė

Spektaklyje vaidina

Ichariov - Sergej Zinovjev
Gavriuška - Valentin Kirejev
Švochnev - Dmitrij Denisiuk
Utešitelnyj - Aleksandr Agarkov
Glov - Valentinas Krulikovskis
Glov jaunesnysis - Aleksandr Kanajev
Zamuchryškin - Jurij Ščiuckij
Pikų dama - Inga Maškarina
Kryžių dama - Liuda Gnatenko
Čirvų dama - Jevgenija Rusakova
Būgnų dama - Vera Stasenia
Viktor Mitiajev
Evgenij Bočiarov