Lietuvos
Rusų dramos teatras

72 sezonas

Grigorij Gorin

JUOKDARYS BALAKIREVAS

rež. Algirdas Latėnas
  • altspektaklių archyvas
  • altpremjera - 2009 09 18

Kūrybinė grupė

Režisierius - Algirdas Latėnas
Scenografas - Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė - Sandra Straukaitė
Kompozitorius - Faustas Latėnas

Apie spektaklį

Ivano Balakirevo vaidmens atlikėjas aktorius Valentinas Kirejevas buvo apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi" - už likimą, suvaidintą tragedijos ir komedijos kryžkelėje

Grigorijaus Gorino vardas gerai žinomas kino ir teatro gerbėjams: jis rašė scenarijus tokiems, jau klasika tapusiems Marko Zacharovo filmams, kaip „Tas pats Miunchauzenas", „Meilės formulė" ir kt. Mūsų teatre sėkmingai buvo pastatyti spektakliai pagal jo pjeses „Užmiršti Herostratą" (1975 m.), „Fenomenai" (1980 m.) ir „Kinas IV" (1998 m.). Režisierius Algirdas Latėnas nusprendė supažindinti žiūrovus su paskutiniuoju autoriaus kūriniu - tragikomedija „Juokdarys Balakirevas".

Pjesėje vaizduojama Petro I-ojo epochos pabaiga. Gyvenimo saulėlydį pasiekęs imperatorius bando įvertinti viską, ką sukūrė per savo valdymo metus. Pergalės ir moraliniai pralaimėjimai, juokdarių pokštai ir mirties bausmės, intrigos ir amžina kova dėl įtakos, meilė ir išdavystė, filosofiniai gyvenimo apmąstymai ir dvasinės kančios... Visa tai persipynę šioje groteskiškoje tragikomedijoje. Spalvinga, šmaikšti, beveik anekdotinė spektaklio forma leidžia be įtampos įsigilinti į didžiojo Rašytojo idėjas, dėl kurių aktualumo bei įtaigumo abejoti neverta.

Kritikai apie spektaklį:

„Rudenį, prasidėjus sezonui, teatralams puldinėjant į visas keturias puses (nemažai gastrolių, įvairių teatro festivalių ir forumų), Rusų dramos teatre įvyko premjera - Grigorijaus Gorino „Juokdarys Balakirevas". Šią unikalaus rašytojo, mirusio 2000-aisiais, paskutiniąją kūrybos pjesę režisavo Algirdas Latėnas. Lietuvoje šis autorius statomas ne itin dažnai, jis labiau žinomas iš knygų ar kino scenarijų. Tačiau šią premjerą galima vadinti įvykiu ne vien todėl, kad G. Gorinas buvo prikeltas teatrui, bet ir dėl to, kad tokie spektakliai ne taip dažnai mūsų teatruose sukuriami. Kiek šiam spektakliui režisierius ir teatras atidavė jėgų ir sielos, matosi, vos veiksmui prasidėjus. Aišku, žiūrovai tolsta nuo Rusų dramos teatro, nes šiandien daug kas nemoka rusų kalbos. Be to, G. Gorino lengvai neperkąsi. Džiugu ir pavydu, kad šią analizę A. Latėnas padarė būtent Rusų dramoje. Po Jono Vaitkaus pastatyto „Vargo dėl proto" tai yra antra tokia rusų kultūros reanimacija.

Vargu ar šiandien turime lietuvių dramos kūrinį, kuriame istorija būtų pateikta ne ant koturnų ar romantizmo spalvomis, o pats tekstas spinduliuotų meninę išmintį. Bet mūsų rašantys žmonės į teatrą ateina retai, tad jų literatūriškumas, labiau radijui pritaikyti monologai ir dialogai tampa lyg užkratas (išimtys retos). G. Gorinas Rusų dramoje - pavyzdys, kaip šmaikštūs šiuolaikiniai tekstai gali sudaryti klasikinės dramos formą, atvirą netikėčiausioms režisūrinėms formoms." (Daiva Šabasevičienė. Istorija be koturnų. Literatūra ir menas // 2009 11 20)

„Ryškiausia spektaklyje - Petro I rūmų aplinka, jos intrigos dėl valdžios, nepasitikėjimas vienas kitu, sekimas, skundai, išdavystės, lipimas per galvas - tikra Rusijos imperinės valdžios santykių sarkastiška „vėduoklė"! Pasimėgaudami ją vaidina artistai Jevgenijus Bočiarovas (audringasis Petras I), Anžela Bizunovič (suvyriškėjusių manierų, kapotų judesių ir žemo balso imperatorienė Jekaterina), Aleksandras Agarkovas (kunigaikštis Menšikovas), Michailas Makarovas (oberprokuroras Jagužiskis), Vladimiras Serovas (vicekancleris Šafirovas). O Jurijaus Ščiuckio su tokia sukelta ševeliūra ir grimu ilgai neatpažinau! Aktorius vaidina vyriausiąjį juokdarį Šapskį - padlaižūną, prisitaikėlį. Naujas trupės aktorius -­ Vitalijus Konovalčukas - imperatorienės sekretorių Monsą, kurį sudoroja rūmų intrigų mašina, vaidina labiau kaip dramatišką „meilės kankinį"." (Ridas Viskauskas. Rusų dramos teatro trupę vienijantis spektaklis // Literatūra ir menas, 2009 11 20)

Masinėse scenose dalyvauja rusų folkloro ansamblio „Arinuška" atlikėjai

Spektaklyje vaidina

Jekaterina Aleksejevna, jo sutuoktinė, imperatorienė - Anžela Bizunovič
Petruša Romanovas, imperatoriaus vaikaitis - Artūras Aleksejevas
Ivanas Aleksejevičius Balakirevas, rūmų kurjeris, juokdarys - Valentin Kirejev
Aleksandras Danilivičius Menšikovas, šviesiausiasis kunigaikštis - Aleksandr Agarkov
Pavelas Ivanovičius Jagužinskis, grafas, Senato oberprokuroras - Michail Makarov
vicekancleris - Vladimir Serov
Vilimas Ivanovičius Monsas, kamerdineris, imperatorienės sekretorius - Sergej Zinovjev
Holšteino princas - Algimantas Kvietkauskas
Anisja Kirilovna Balakireva, Ivano motina - Tatjana Genzel
Dunia Barykina - Aleksandra Metalnikova
Piotras Pavlovičius Šafirovas, baronas - Dmitrij Denisiuk
Balakirevo nuotaka, vėliau žmona - Julija Krutko
Darja Stepanovna Barykina - Larisa Popova
Dunios motina - Nijolė Kazlauskaitė
Jekaterina Golovkina, rūmų freilina - Inga Maškarina
Feoktilaktas Šapskis, vyriausiasis juokdarys, plakikas - Jurij Ščiuckij
Lakosta - Viačeslav Lukjanov
juokdarys - Vladimir Serov
Ušastikas - Nikolaj Antonov
juokdarys - Aleksandr Kanajev
Pedrila, juokdarys - Vladimir Dorondov
Liliputas, juokdarys - Valentinas Krulikovskis
Kareivis; Kalėjimo prižiūrėtojas - Valerij Lobunec
Evgenij Bočiarov
Vitalij Konovalčuk