„Tas, kuris gauna antausius" - po 80 metų pertraukos Lietuvoje, teatro scenoje, atgimęs rusų simbolisto Leonido Andrejevo  kūrinys.

„Pjesės pagrindinis leitmotyvas susijęs su žmogaus žvėrišku ėdrumu ir nepasotinamu alkiu turėti ir naudotis viskuo, kas šalia ar toliau esančiuose žmonėse, ar gamtoje yra gražaus, nekalto, tyro, silpno, trapaus. Juk smulkūs žmogeliai, prislėgti baisių, sunkių aistrų nesugeba jų nugalėti. Gal net nepajėgia susimąstyti apie tuos dalykus. Tas plėšrumas paplitęs įvairiuose lygiuose - ir tarp turtingų žmonių, ir neturtingų... ir paprastų cirkininkų tarpe. Kaip galima - ar įmanoma išvis - kovoti prieš tą žvėrišką instinktą, turėjimo instinktą, nepaisant nieko?.. Pagrindinis veikėjas Tas iš socialaus literatų luomo, kuriame ėdrumo naikinimo ir turėjimo instinktai ypač išvystyti, bėga į cirką, manydamas, kad ten galės pabėgti nuo to nepasotinamo ėdriųjų puolimo, tačiau ir cirke atranda tą patį ėdrų, nepasotinamą bendravimą", - sako spektaklio režisierius maestro Jonas Vaitkus. 

Pjesės veiksmas prasideda vieno Prancūzijos didmiesčio cirke, kuomet į šį uždarą, savas taisykles turintį pasaulį netikėtai atklysta nepažįstamasis ir pareiškia norą tapti klounu. Ironija spinduliuojančiame kūrinyje gyvenimo sužeistas intelektualas tampa artistu, kuriam pasirodymų metu skaldomi antausiai.

„Yra žmonių, kurie ištisai yra klounai ir nesuprasi, kas jie iš tikrųjų. Kai užsideda kaukę - klouno arba kokio nors šoumeno - imi galvoti, kas čia per žmogus: gal jis kokia chimera, gal iš anų laikų atėjęs, tik prisidengęs kauke? Tokia gražia, klouniška. Bet ta kaukė ilgainiui atsibosta, norisi suprasti, kad bendrauji su žmogumi, kuris turi ir vertybių gyvenime", - sako spektaklio režisierius.

Leonid Andrejev (1871 - 1919) - prozininkas, dramaturgas, publicistas, vienas ryškiausių XX a. pradžios rusų literatūros kūrėjų. Jis sukūrė apsakymų, keletą romanų ir nemažai pjesių. Garsiausios iš jų - „Žmogaus gyvenimas", „Sava", „Anatema" ir kt. Religinės abejonės aptemdė paskutinįjį Andrejevo gyvenimo dešimtmetį. Didžiausią reikšmę vėlyvajame autoriaus kūrybos laikotarpyje turi realistinė psichologinė drama „Tas, kuris gauna antausius". Joje skamba protestas prieš nežmoniškumą tokio pasaulio, kuris gyvena pagal antikrikščioniško kapitalizmo dėsnius, vyraujantį parsidavėliškumą, pinigų valdžią; tik „atstumtųjų" rate, cirko bohemoje pjesės herojus atranda tikrus žmogiškuosius jausmus. 

Spektaklio recenzijos: http://www.rusudrama.lt/index.php?id=3225

Tas, kuris gauna antausius, klounas - Valentin Kirejev, Viačeslav Lukjanov
Brikė, cirko direktorius - Sergej Zinovjev
Grafas Mančinis - Aleksandr Agarkov, Michail Makarov
Konsuela, grafo Mančinio duktė - Julija Krutko, Aleksandra Metalnikova
Zinida, Brikės žmona - Jevgenija Rusakova
Alfredas Bezanas, žokėjus - Žilvinas Tratas (LMTA studentas), Artūr Aleksejev, Antonio Villani
Baronas Renjaras - Vytautas Anužis, Nikolaj Antonov
Ponas - Vytautas Anužis, Nikolaj Antonov
Tilis - Valentin Novopolskij
Polis - Artūr Svorobovič (LMTA studentas), Jaakko Edvin Kiljunen
Džeksonas, klounas - Dmitrij Denisiuk, Vitalij Konovalchiuk
Tomas - Aleksandr Kanajev
Anželika - Vera Stasenia
Imtynininkas - Jurij Ščiuckij, Artūr Aleksejev
Dirigentas - Eduard Murašov
Tarnautojas - Vladimir Serov
Išjodinėtojai - Valentin Krulikovskij, Vitalij Konovalchiuk, Viačeslav Lukjanov
Kelneris - Igoris Abramovičius (LMTA studentas)
Cirko artistai ir artistės - Aleksandr Špilevoj, Povilas Šarmavičius, Vladimir Grigonis, Telman Ragimov, Maksim Tuchvatulin, Žana Gončar, Jelena Orlova, Juliana Volodko, Olga Peseckaja, Gabija Siurbytė, Edita Gončarova, Jekaterina Makarova, Jevgenija Karpikova, Inga Stankaitytė, Malgožata Bartoševič, Margarita Bareikytė (LMTA studentai)